Spalio 5–11 dienomis Ženevoje vyko CERN–Solvay moksleivių stovykla, kurioje dalyvavo „Pažinimo medžio“ gimnazijos moksleivis Jokūbas Gaidamavičius. Jis dalijasi savo įspūdžiais, ką reiškia savaitę praleisti vienoje pažangiausių pasaulio mokslo institucijų, stebėti realius eksperimentus ir susipažinti su žmonėmis, kurie keičia mūsų supratimą apie visatą.
Kalbėdamas apie atranką, Jokūbas pabrėžia, kad patekti į stovyklą buvo nelengva: „Atranka vyko net 120 pasaulio šalių. Iš 2500 mokinių į stovyklą pateko tik 36 laimingieji, ir aš tapau pirmuoju lietuviu, sudalyvavusiu šioje programoje. Savaitę trukusioje stovykloje pamačiau, kaip atrodo didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos kasdienybė. Čia dirba daugiau nei 17 tūkstančių mokslininkų bei inžinierių, ieškančių atsakymų į fundamentalius klausimus apie visatą. Be fizikos tyrimų, CERN garsėja ir atradimais, pakeitusiais visą pasaulį – čia gimė žiniatinklis (World Wide Web), buvo tobulinamos liečiamų ekranų technologijos bei kuriami gyvybes gelbstintys medicininiai pritaikymai.“
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Pasak Jokūbo, savaitė CERN stovykloje buvo kupina veiklų ir naujų atradimų: „Stovyklos metu klausėmės paskaitų apie dalelių fiziką, eksperimentavome ir lankėmės CERN tyrimų centruose. Pamatėme CERN ne tik turistų akimis, bet ir mokslininkų – gyvenome komplekse ir patekome į vietas, kurios įprastai visuomenei neprieinamos. Per paskaitas aiškinomės, kaip veikia dalelių greitintuvai ir detektoriai, gilinomės į standartinį modelį – šiuo metu tiksliausią teoriją, paaiškinančią, iš ko sudaryta visata.“
Jis priduria, kad laboratoriniuose užsiėmimuose teko ir pačiam atlikti realius bandymus: „Laboratorijoje atlikome bandymus su superlaidininkais, tyrinėjome, kaip jie naudojami ypač galingiems magnetams kurti, mokėmės, kaip kontroliuojamos dalelių trajektorijos greitintuvuose, ir net patys stebėjome daleles Vilsono kameroje.“
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Ypač didelį įspūdį moksleiviui paliko CERN mastai ir ten vykstantys eksperimentai: „Kompleksas primena mažą miestą, o eksperimentai sunaudoja tiek elektros energijos, kiek visas Ženevos miestas. Didysis hadronų greitintuvas (LHC) – 27 kilometrų ilgio žiedas, kuris viduje yra šaltesnis ir tuštesnis nei atviras kosmosas. Iš aplankytų vietų man įspūdingiausios buvo CMS eksperimentas ir antimaterijos gamykla. CMS – tai vienas iš keturių milžiniškų detektorių aplink LHC. Jo dydis pribloškiantis: penkių aukštų pastato dydžio, sveria tiek, kiek Eifelio bokštas, ir užkastas 100 metrų po žeme.“
Kalbėdamas apie tyrimų reikšmę, Jokūbas neslepia susižavėjimo mokslininkų darbu: „Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur mokslininkai gali sukurti, sulėtinti ir įkalinti antimateriją – veidrodinę mūsų materijos versiją. Ji tyrinėjama tam, kad suprastume, kaip atsirado visata ir kodėl joje dominuoja materija, o ne antimaterija. Labiausiai mane pribloškė šių tyrimų svarba – jei mokslininkai rastų tai, ko ieško, tai būtų Nobelio premijos vertas atradimas.“
Stovykla paliko įspūdį ir dėl tarptautinės bendruomenės, kurią ten sutiko: „Viena geriausių patirčių – bendravimas ir mokymasis kartu su kitais stovykloje dalyvavusiais moksleiviais ir studentais. Nors visi buvome atvykę iš skirtingų pasaulio kampelių, mus vienijo smalsumas bei meilė mokslui. Paprastai su naujais bendraamžiais ne visada lengva rasti bendrą kalbą, bet čia susibendravome akimirksniu. Jaučiausi lyg pasaulinės ateities mokslininkų bendruomenės narys.“
Apibendrindamas patirtį, Jokūbas sako, kad ši stovykla dar labiau sustiprino jo norą siekti mokslo aukštumų: „Nepakartojamas jausmas sėdėti auditorijoje, kurioje paskelbtas Higso bozono atradimas – vienas svarbiausių modernios fizikos pasiekimų – ar praeiti pro kambarį, kuriame gimė žiniatinklis. Tokia galimybė savo akimis išvysti pažangiausius pasaulyje eksperimentus dar labiau sustiprino mano motyvaciją eiti mokslo keliu ir toliau ieškoti atsakymų į visatos paslaptis. Suvokiau, kad net paprasčiausiai skambantys klausimai neturi aiškių atsakymų – ir tai ne gąsdina, o įkvepia.“
Džiaugiamės, kad šių metų CERN–Solvay moksleivių stovykloje dalyvavęs Jokūbas patyrė įsimintiną ir įkvepiančią kelionę į mokslo pasaulį. Tokios patirtys ne tik praplečia akiratį, bet ir skatina jaunus žmones domėtis fizika, technologijomis bei moksliniais tyrimais. Tikimės, kad kitais metais šia unikalia galimybe pasinaudos kitas Lietuvos moksleivis – ir taip pat parsiveš iš CERN ne tik žinių, bet ir motyvacijos siekti mokslo aukštumų.
Kvietimas dalyvauti 2026 m. stovykloje bus skelbiamas pavasarį.
Dalyvavimo CERN–Solvay moksleivių stovykloje Ženevoje bei kelionės finansavimą suteikė Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas (LDFK).