Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) sausio 19 d. vyko renginys „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas siekiant užtikrinti Europos aukštųjų technologijų ateitį“ (angl. Strengthening Lithuania–CERN Partnerships for Europe’s High-Tech Future). Renginyje Šveicarijoje dalyvavo Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriai, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, gausi Lietuvos verslo bendruomenės delegacija, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Vyriausybės nariai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su CERN generaliniu direktoriumi Mark Thomson ir jo komanda, bei CERN dirbančiais lietuvių mokslininkais. Susitikimo metu Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kryptingai siekia visateisės narystės CERN.
CERN generalinis direktorius M. Thompson išskyrė glaudaus bendradarbiavimo su švietimo bendruomene ir mokytojais svarbą, pabrėždamas, kad ateities mokslo pažanga prasideda nuo įkvėptų jaunų žmonių. Kartu jis pažymėjo, jog CERN sėkmė nebūtų įmanoma be valstybių, kurios prisideda ne tik finansiniais ištekliais, bet ir aukščiausio lygio mokslininkų talentu bei intelektiniu potencialu.
Renginio programoje vyko pagrindiniai pranešimai apie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, skaitmenines infrastruktūras, duomenų technologijas ir inovacijų ekosistemas. Diskusijose pabrėžta, kad glaudesnis mokslo, valstybės ir verslo bendradarbiavimas yra esminė sąlyga siekiant ilgalaikės konkurencijos aukštųjų technologijų srityje.
Apskritojo stalo diskusijoje „Lithuania–CERN Cooperation 2026+: Five Strategic Steps Forward“ Lietuvos mokslo, verlso ir CERN atstovai aptarė konkrečius žingsnius, reikalingus tam, kad ambicijos būtų paverstos praktiniais rezultatais – nuo talentų ugdymo ir skaitmeninių sprendimų iki pramoninio bendradarbiavimo ir technologijų perdavimo.
Diskusiją moderavusi VU Verslo mokyklos prof. dr. S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad apskritojo stalo diskusija organizuota siekiant realių, apčiuopiamų sprendimų. Pasak jos, tam, kad būtų įgyvendinta Prezidento G. Nausėdos išsakyta vizija dėl visateisės Lietuvos narystės CERN, būtinas platesnis įsitraukimas – ne tik politiniu ar akademiniu lygmeniu, bet ir aktyvus Lietuvos verslo, institucijų bei ministerijų vadovų dalyvavimas.
Apskritojo stalo diskusijoje „Five Strategic Steps Forward“ dalyvavo CERN atstovai E. Porcari, H. Dols ir M. Benedikt, taip pat Lietuvos institucijų ir verslo lyderiai: E. Grikšas, R. Valutytė, G. Valinčius ir M. Paulė. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta praktiniams žingsniams, reikalingiems Lietuvos visavertei integracijai į CERN „Big Science“ ekosistemą.
Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas G. Valinčius pabrėžė, kad nors Lietuva finansuoja platų tyrimų spektrą – nuo humanitarinių mokslų iki fizikos – CERN kontekste ypač svarbūs trys aspektai: pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, investicijos į stiprias ir atviras mokslo bendruomenes bei aktyvesnis galimybių viešinimas, verslui atskleidžiant CERN teikiamą potencialą.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė M. Paulė akcentavo, kad Lietuvos verslas kol kas nėra pakankamai iniciatyvus, o labiau įsitvirtinusios įmonės neišnaudoja turimų pajėgumų bendradarbiauti su CERN. Pasak jos, Lietuva turi daugiau ką pasiūlyti, todėl būtina kryptingai įtraukti verslo sektorių siekiant visateisės narystės.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė R. Valutytė pabrėžė, kad dialogas apie CERN narystę turi apimti ne tik akademinę bendruomenę, bet ir kitus sektorius.
Renginys dar kartą patvirtino, kad Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare remiasi plataus masto partneryste tarp mokslo, valstybės ir verslo. Universitetų lyderystė, politinis palaikymas ir augantis verslo įsitraukimas sudaro tvirtą pagrindą Lietuvai kryptingai stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje „Big Science“ ekosistemoje ir kurti ilgalaikę vertę šalies mokslo, inovacijų ir pramonės plėtrai. Bendradarbiavimas su CERN yra investicija ne tik į fundamentinius fizikos tyrimus, bet ir į žmonių gebėjimus, kompetencijų augimą, lietuviškos produkcijos konkurencingumą bei mokslo ir studijų institucijų tobulėjimą.
