Lietuvai siekiant tapti visateise Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare, šią savaitę šalyje vieši CERN Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Vizito metu jis lankėsi Vilniaus universitete (VU) ir Kauno technologijos universitete (KTU), kur su universitetų bendruomenėmis aptarė Lietuvos dalyvavimą tarptautiniuose moksliniuose projektuose, pažangiųjų technologijų kūrimą ir Europos mokslo ateitį.

Pasak C. Fountaso, visateisė narystė CERN Lietuvai suteiktų ne tik galimybę dalyvauti organizacijos valdyme, bet ir platesnę prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, technologijų bei pramoninių užsakymų.

Vilniuje – pažintis su moksliniais tyrimais ir laboratorijomis

Spalio 20 d. CERN Tarybos prezidentas lankėsi Vilniaus universiteto Saulėtekio miestelyje, kur susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, mokslininkais ir studentais.

VU Verslo mokykloje profesorius skaitė viešą paskaitą „State of the Art Technology at CERN and its Role in the EU Industry“, kurioje pristatė CERN eksperimentus, ateities projektus ir pažangiųjų technologijų reikšmę Europos pramonei.

Fizikos fakultete C. Fountas susipažino su CERN projektuose dalyvaujančių VU mokslininkų veikla. Jam pristatyti „LHCb Vilnius“ grupės darbai, dalyvavimas CMS eksperimente, detektorių, elektronikos ir programinės įrangos tobulinimas bei fotonikos, lazerių ir puslaidininkių tyrimai.

Profesorius taip pat lankėsi laboratorijose, kuriose vykdomus tyrimus pristatė mokslininkai ir studentai. Pasak C. Fountaso, CERN kuriamos technologijos svarbios ne tik fizikos eksperimentams – jos pritaikomos pramonėje, medicinoje ir kitose srityse.

Kaune – dėmesys technologijoms ir jaunųjų mokslininkų rengimui

Kauno technologijos universitete C. Fountas aptarė CERN ateities planus, inžinerijos vaidmenį moksliniuose tyrimuose ir Europos technologinio konkurencingumo iššūkius.

Kartu su CERN Tarybos prezidentu KTU lankėsi Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Ženevoje, ambasadorius Rytis Paulauskas, CERN-Lietuvos komiteto vicepirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyresnysis specialistas Artūras Malysis.

Pasak C. Fountaso, CERN veikloje itin svarbus inžinierių ir pramonės įmonių indėlis. Bendradarbiavimas su verslu leidžia kurti, išbandyti ir tobulinti technologijas, reikalingas sudėtingiems moksliniams eksperimentams.

KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka pabrėžė, kad tokie projektai atskleidžia fundamentinių tyrimų ir inžinerijos sąveikos svarbą, todėl universitetams būtina ugdyti skirtingas kompetencijas gebančius sujungti specialistus.

Ateities planuose – 92 kilometrų ilgio greitintuvas

Vienas svarbiausių CERN ateities projektų – Ateities žiedinis greitintuvas (angl. Future Circular Collider, FCC), kuris galėtų pakeisti šiuo metu veikiantį 27 kilometrų ilgio Didįjį hadronų greitintuvą (LHC).

Planuojama, kad naujojo greitintuvo žiedas sieks apie 92 kilometrus. Jo kūrimui reikės pažangių magnetų, detektorių ir duomenų apdorojimo technologijų. FCC įvardytas kaip prioritetinis būsimas CERN projektas atnaujintoje Europos dalelių fizikos strategijoje.

C. Fountasas pabrėžė, kad tokių projektų įgyvendinimas trunka dešimtmečius, todėl jau dabar būtina investuoti į jaunųjų tyrėjų rengimą. 

„Dabar yra tinkamas metas įsitraukti. Reikia jaunų žmonių, kurie dirbtų su FCC. Jeigu projektas bus įgyvendintas, pagal planą jis pradėtų veikti 2048 metais“, – sako profesorius.

CERN narystė – investicija į Lietuvos konkurencingumą

C. Fountasas atkreipė dėmesį, kad visateisė CERN narystė reikšminga ne tik mokslo bendruomenei, bet ir šalies technologijų sektoriui.

„Visi daugiausia dėmesio skiria tam, kad visateisė narystė suteikia vietą CERN Taryboje. Tačiau, mano nuomone, tai nėra svarbiausia. Ji suteikia prieigą prie CERN užsakymų, galimybę atsiųsti savo žmones į CERN ir priartina prie vieno svarbiausių fizikos bei technologijų centrų Europoje, o galbūt ir visame pasaulyje“, – teigia jis.

Profesorius taip pat įspėjo, kad nepakankamai investuodama į mokslinius tyrimus ir pažangiąsias technologijas Europa rizikuoja prarasti talentingiausius specialistus, ypač stiprėjant JAV ir Kinijos konkurencijai dirbtinio intelekto bei kitose srityse.

B. Abakevičienė pabrėžia, kad visateisė narystė turėtų būti vertinama kaip ilgalaikė investicija į Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemą. Siekiant realios naudos, būtinas nuoseklus universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimas, kuris padėtų Lietuvai tapti ne tik pažangių technologijų naudotoja, bet ir jų kūrėja.